1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer

Mintys apie...

    Neseniai anapilin palydėta iškili Lietuvos asmenybė -Leonidas Donskis. Štai kokiomis mintimis su šiuo žmogumi atsisveikino mūsų trečiokai gimnazistai:

   Neklystume Leonidą Donskį pavadinę eruditu. 1985 m. jis baigė lietuvių filologiją ir teatro pedagogiką Lietuvos konservatorijos Klaipėdos Pedagoginiame fakultete. 1987 m. - filosofiją Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete. 1990 m. gruodžio 11 d. VU apgynė disertaciją tema „Kultūros krizės ir jų filosofinė refleksija“, buvo filosofijos kandidatas (Vilniaus universitete), 1999 m. Helsinkio universitete apgynė disertaciją, yra žinomas kaip socialinių mokslų daktaras. Tačiau net ir nežinodamas apie jo diplomus, galėtum pasakyti, kad tai buvo vienas iš labiausiai išsilavinusių Lietuvos žmonių. Jo kolega A .Peškaitis pasakoja: „Mano pirmasis atsiminimas apie Leonidą yra kaip apie jauną vaikiną, kuris sėdi Vilniaus universiteto profesorių skaitykloje ir labai daug skaito bei rašo. Aišku, visi mes sėdėdavome toje ar kurioje nors kitoje skaitykloje, tačiau man atmintyje išliko tai, kad Leonidą skaitykloje galėjai rasti praktiškai visada, kada tik ateidavai.“ Taigi, jis buvo labai apsiskaitęs ir troško žinių. Vienas iš tų labai retų žmonių, kuris, turėdamas savo tvirtas pažiūras, mokėjo ne tik rašyti knygas, kalbėti, bet ir savo mintimis, sklandžia jų raiška gebėjo pritraukti ir išlaikyti publiką, kurios nevienijo bendros pažiūros. Gaila, kad tokių šviesių ir aktyvių visuomenės veikėjų Lietuvoje ar net ir visame pasaulyje yra labai mažai, todėl jų netektis ir būna pati skaudžiausia visai tautai.

Eva Rimkutė, IIIb klasė

   Žinoma, daugelis tėvų savo vaikus įspėdavo, kad geriau patylėti nei nesąmonę pasakyti. Tėvai, užaugę sovietmečiu, nuolat bijodavo ką nors ne taip pratarti, nes bent vienas netinkamas žodelis ir tavo šeimai grėsė pavojus. Bet jeigu yra problema, reikia ją spręsti, o ne laukti, kol ji pati išsispręs. Leonidas Donskis rašo: ,,Yra iliuzija, kad civilizuotoje visuomenėje atsiras stebuklingų jėgų, kurios ims ir viską sutvarkys. Nesutvarko. Mano atsakymas: geriau jau netylėti. Tyloje gimsta monstrai.“

Aleksandr Kasradze, IIIa  klasė

   P. S. Šis žmogus – mūsų šalies pasididžiavimas, toks ir buvo: išsilavinęs, drąsiai reiškiantis savo nuomonę, retkarčiais paslaptingas, sumanus, o svarbiausia – tolerantiškas. Apie šią jo dažnai pastebimą savybę galiu plačiau pašnekėti remdamasi straipsniu ,,Tolerancijai žmones reikia ruošti kaip ir santuokinam gyvenimui.” Šiame straipsnyje filosofas toleranciją apibūdina kaip empatišką atvirumą kitam ir norą apsaugoti kito žmogaus orumą. Jis teigia, jog tapti pakančiam nėra lengva. Tam, kaip ir santuokiniam gyvenimui, reikia rengtis, užsiimti saviugda. Santuoka, atsakomybė už savo partnerį, meilė, pagarba moteriai, tapimas geru vyru, geru draugu – visiems šiems dalykams reikia ruoštis. Taip pat – ir moderniam bei tolerantiškam gyvenimui, nes nėra savaime aiškūs ir savaime suprantami tavo susidūrimai su kitų kultūrų žmonėmis. Pakantumas reikalauja nuolatinio darbo ir atsidavimo.

Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos laikraštis "Atžalynas"