http://kvdg.lt/kdmuziejus/wp-content/uploads/2017/09/16-1.jpg
http://kvdg.lt/kdmuziejus/wp-content/uploads/2017/09/51-1.jpg
http://kvdg.lt/kdmuziejus/wp-content/uploads/2017/09/19-1.jpg
http://kvdg.lt/kdmuziejus/wp-content/uploads/2017/09/49-1.jpg
http://kvdg.lt/kdmuziejus/wp-content/uploads/2017/09/50-1.jpg
http://kvdg.lt/kdmuziejus/wp-content/uploads/2017/03/53.jpg
http://kvdg.lt/kdmuziejus/wp-content/uploads/2017/03/49.jpg
http://kvdg.lt/kdmuziejus/wp-content/uploads/2017/03/42.jpg
http://kvdg.lt/kdmuziejus/wp-content/uploads/2017/03/27.jpg
http://kvdg.lt/kdmuziejus/wp-content/uploads/2017/03/24.jpg
http://kvdg.lt/kdmuziejus/wp-content/uploads/2017/03/23.jpg

   Kristijonas Donelaitis yra vienas garsiausių lietuvių literatūros rašytojų, tad jo gyvenimas ir kūryba yra tyrinėjama jau kelis šimtmečius. Yra parašyta nemažai knygų, straipsnių ir mokslinių veikalų, kurie atskleidžia tikrąjį K. Donelaičio gyvenimą ir jo kūrybos bruožus.

   Tyrinėtojas K. Doveika (1912-1999) 1963 m. parašė knygą „Kristijonas Donelaitis“, taip pat daugybę straipsnių, kuriuose nagrinėja K. Donelaičio gyvenimą ir kūrybą. Jis kartu su kitu K. Donelaičio tyrėju A. Jovaiša (1931-2006) parengė K. Donelaičio archyvinę medžiagą. Leonas Gineitis (1920-2004) – lietuvių literatūros, filologijos daktaras – parašė keletą mokslinių veikalų apie K. Donelaičio gyvenimą ir kūrybą. Kostas Korsakas (1909-1986) daugelyje savo straipsnių įvairiais aspektais nušviečia K. Donelaičio gyvenimą ir kūrybą. Šiuo garsiu mūsų rašytoju taip pat domėjosi Jurgis Lebedys (1913-1970) – lietuvių literatūros, filologijos daktaras. Francas Tecneris (1863-1919) – vokiečių tautosakininkas, etnografas, Leipcigo universiteto profesorius. K. Donelaičio kūrybos tyrėjai buvo ir Vydūnas (1868-1953), Jonas Kabelka (1914-1986), Elena Lebedienė (1919-1986), Vincas Kuzmickas (1936-1982), Meilė Lukšienė (1913-2009), Vanda Zaborskaitė (1922-2010). Kristijono Donelaičio kelią apžvelgė ir tuometinės VDR nacionalinės mažumos – sorbų atstovas istorikas ir rašytojas F. Metškas iš Bunceno. Jo manymu, literatūros tyrinėtojams įdomu pažvelgti į skirtingose Prūsijos valstybės vietose gyvenusių lietuvių bei sorbų valstiečių gyvenimą ir jo atspindį literatūroje. Tautos kentė tokią pat nacionalinę ir socialinę priespaudą, todėl yra įdomių paralelių. K. Donelaitis buvo tyrinėjamas ir rusų šviesuomenės, pvz., rusų žymaus baltisto Piotro Preiso (1810–1846).   

   Donelaičio kūrybos fragmentai ir recenzijos buvo skelbiamos ir „Leipziger Literatur-Zeitung“ leidynyje Nr. 254 1820 m., taip pat anglų žurnale „The Saturday review“, vokiečių žurnale „Blater fur literarische Unterhaltung“ 1871 m. „Jenaische Allgemeine Literatur Zeitung“ laikraštyje taip pat buvo įdėta palanki Rėzos išleistų „Metų“ recenzija, parašyta Jenos universiteto profesoriaus J. A. Pencelio.

   2015 metais knygą apie Kristijoną Donelaitį taip pat išleido ir Jonas Riškus – filologijos mokslų daktaras. Leidinyje pasakojama apie Kristijono Donelaičio gyvenimą, to meto aplinką, jo asmenybę. „Metai“ – vienas pirmųjų grožinės lietuvių literatūros tekstų ir vienas vertingiausių. Knygoje atskleidžiama K. Donelaičio teksto klodai, sąsaja su socialiniu ir kultūriniu kontekstu, iškeliamas „Metų“ lietuviškumas, parodomas nacionalinės sąmonės gyvybingumas, kalbos, papročių, tradicijų saugojimas, skirtingų epochų literatūrinių kontekstų stilių sankirta „Metuose“, aptariamos poemos stiliaus ypatybės.