{"id":11,"date":"2021-11-06T06:16:00","date_gmt":"2021-11-06T08:16:00","guid":{"rendered":"https:\/\/kvdg.lt\/donelaiciomuziejus\/?page_id=11"},"modified":"2022-04-20T08:05:48","modified_gmt":"2022-04-20T10:05:48","slug":"lietuviu-rastija-mazojoje-lietuvoje","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/kvdg.lt\/donelaiciomuziejus\/lietuviu-rastija-mazojoje-lietuvoje\/","title":{"rendered":"2. Lietuvi\u0173 ra\u0161tija Ma\u017eojoje Lietuvoje"},"content":{"rendered":"

\u00a0 Ma\u017eoji Lietuva (Ryt\u0173 Pr\u016bsija) \u2013 istorin\u0117 sritis, susidariusi XVI a. abipus Priegliaus ir Nemuno \u017eemupio i\u0161 kry\u017eiuo\u010di\u0173 XIII a. u\u017ekariaut\u0173 balt\u0173 \u017eemi\u0173: Narduvos, Pilsoto, Skalvos, Sembros, \u0160iaurin\u0117s Bartos ir \u0160iaurin\u0117s Notangos. 1525 \u2013 1701 metais Ma\u017eoji Lietuva priklaus\u0117 Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tystei, 1701\u20131871 \u2013 Pr\u016bsijos karalystei, nuo 1871 \u2013 Vokietijos imperijai.<\/span><\/span><\/p>\n

\u00a0 Ma\u017eojoje Lietuvoje iki XVIII a. vokie\u010di\u0173 kolonist\u0173 buvo nedaug, nes dominavo lietuviai. Ta\u010diau pad\u0117tis pablog\u0117jo po 1709\u20131711 met\u0173 bado ir po jo sekusio maro. Maras nu\u0161lav\u0117 apie pus\u0119 kra\u0161to gyventoj\u0173, daugiausiai lietuvi\u0173 valstie\u010di\u0173. Prasid\u0117jo masin\u0117 kra\u0161to kolonizacija. \u0160i kolonizacija dar vadinama germanizacija, <\/em>nes \u012f Ma\u017e\u0105j\u0105 Lietuv\u0105 daugiausiai k\u0117l\u0117si vokie\u010di\u0173 kolonistai.<\/span><\/p>\n

\u00a0 D\u0117l sustipr\u0117jusios vokietinimo politikos XVII \u2013 XVIII a. liko nespausdinti lietuvi\u0173 tautosakos rinkiniai, gro\u017ein\u0117s literat\u016bros k\u016briniai bei lietuvi\u0173 kalbos \u017eodynai. Nyko tautiniai lietuvi\u0173 papro\u010diai, siaur\u0117jo gimtosios kalbos vartojimo galimyb\u0117s. Kristijono Donelai\u010dio laikais tik pus\u0117 kra\u0161to gyventoj\u0173 bekalb\u0117jo lietuvi\u0161kai, tod\u0117l suprantama, kod\u0117l taurusis poetas metrik\u0173 knygoje \u012fra\u0161\u0117:<\/span><\/p>\n

\u00a0 \u00a0\u201eMano \u012fp\u0117dini, tegul tavo s\u016bn\u016bs laiku i\u0161moksta gerai lietuvi\u0161kai.\u201c<\/em><\/span><\/p>\n

\u00a0 Ma\u017eosios Lietuvos gyventoj\u0173 poreikiams buvo i\u0161spausdinta pirmoji lietuvi\u0161ka knyga (1547 m. Martyno Ma\u017evydo), taip pat pirm\u0105syk i\u0161versta \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 ir visa Biblija (1590 m. Jono Bretk\u016bno), 1653 m. pasirod\u0117 pirmoji lietuvi\u0173 kalbos gramatika (parengta Danieliaus Kleino), sukurtas pirmasis lietuvi\u0173 gro\u017ein\u0117s literat\u016bros k\u016brinys (Donelai\u010dio \u201eMetai\u201c), 1823 m. pasirod\u0117 pirmasis lietuvi\u0161kas laikra\u0161tis \u201eNusidavimai Dievo karalyst\u0117je\u201c (leido N. F. Ostermejeris), nuo 1883 m. buvo spausdinami svarbiausi lietuvi\u0173 tautinio atgimimo leidiniai (\u201eAu\u0161ra\u201c, \u201eVarpas\u201c), 1885 m. \u012fsteigta pirmoji lietuvi\u0173 pasaulietin\u0117 draugija \u201eBirut\u0117\u201c. XIX a. antroje pus\u0117je lietuvi\u0173 kalbos gyvybingumas Pr\u016bs\u0173 Lietuvoje leido \u012f Rusijos valdom\u0105 Lietuv\u0105 gabenti spaud\u0105 u\u017edraustais lotyni\u0161kais ra\u0161menimis.<\/span><\/span><\/p>\n

\u00a0 Daugelis \u017eymi\u0173 u\u017esienio inteligent\u0173, tokie kaip G. Lesingas (1729-1781), J. Herderis (1744-1803) ar J. V. G\u0117t\u0117 (1749-1832), apie lietuvius, j\u0173 k\u016bryb\u0105 atsiliep\u0117 tik gerai. J. V. G\u0117t\u0117 susi\u017eav\u0117jim\u0105 i\u0161rei\u0161k\u0117 \u0161iais \u017eod\u017eiais: ,,A\u0161 susipa\u017einau su poezija visai i\u0161 kitos pus\u0117s ir kita prasme, negu iki \u0161iol <…> apskritai poetin\u0117 k\u016bryba yra viso pasaulio, vis\u0173 taut\u0173 dovana, o ne keli\u0173 subtili\u0173, apsi\u0161vietusi\u0173 vyr\u0173 asmeninis palikimas.\u201c J. Herderis, \u012fd\u0117j\u0119s a\u0161tuonias lietuvi\u0173 liaudies dainas, i\u0161verstas \u012f vokie\u010di\u0173 kalb\u0105, \u012fvairi\u0173 taut\u0173 liaudies dain\u0173 rinkinyje, ra\u0161\u0117: ,,Lietuvi\u0173 mergina, atsisveikindama su savo gimtaisiais namais <…> yra didesn\u0117 poet\u0117 u\u017e juoking\u0105 kurios nors atsisveikinimo kalbos fabrikuotoj\u0105.\u201c Galiausiai G. Lesingas viename savo literat\u016brini\u0173 lai\u0161k\u0173 ra\u0161\u0117: ,,Galima \u012fsitikinti, jog kiekvienoje \u0161alyje gimsta dainiai, ir gyvi jausmai n\u0117ra vien apsi\u0161vietusi\u0173 taut\u0173 savumas.\u201c<\/span><\/p>\n

\u00a0 Nuo XVIII a. pr. Ma\u017eosios Lietuvos lietuviai tarnavo Pr\u016bsijos kariuomen\u0117je, mok\u0117si Pr\u016bsijos mokyklose, tad Pr\u016bsijos (v\u0117liau \u2013 Vokietijos) valstyb\u0117 jiems nat\u016braliai buvo sava valstyb\u0117. Didesnis kult\u016brinio suart\u0117jimo su Did\u017eiosios Lietuvos lietuviais poreikis i\u0161kilo XIX a. pabaigoje, ta\u010diau did\u017eiausia kli\u016btis glaudesniam bendravimui buvo skirtinga tikyba \u2013 ma\u017elietuviai XVI am\u017eiuje pri\u0117m\u0117 evangelik\u0173 liuteron\u0173 tik\u0117jim\u0105, Did\u017eiojoje Lietuvoje gyven\u0119 lietuviai buvo katalikai.<\/span><\/p>\n

\u00a0 Ma\u017eojoje Lietuvoje jau 1807 m. buvo panaikinta baud\u017eiava, tad visuomen\u0117s modernizacija buvo spartesn\u0117: grei\u010diau nyko senoji luomin\u0117 socialin\u0117 strukt\u016bra, rinkos ekonomika ir modernizacija aktyviau skverb\u0117si \u012f \u017eem\u0117s \u016bk\u012f. Tod\u0117l neretai pr\u016bs\u0173 lietuviai laik\u0117 Rusijos lietuvius \u201eatsilikusiais\u201c, pa\u0161iepiamai vadino juos \u201e\u017eemai\u010diais\u201c. Politinio suart\u0117jimo klausimas i\u0161kilo tik per Pirm\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105, ta\u010diau politinio suart\u0117jimo siek\u0117 tik nedidel\u0117 ma\u017elietuvi\u0173 inteligent\u0173 dalis (daugiausia Martyno Jankaus aplinkoje). Did\u017eiajai visuomen\u0117s daliai dvikalbyst\u0117 ir priklausomyb\u0117 Vokietijos valstybei buvo tapusi j\u0173 kult\u016brinio savitumo dalimi.<\/span><\/p>\n

\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u00a0 Ma\u017eoji Lietuva (Ryt\u0173 Pr\u016bsija) \u2013 istorin\u0117 sritis, susidariusi XVI a. abipus Priegliaus ir Nemuno \u017eemupio i\u0161 kry\u017eiuo\u010di\u0173 XIII a. u\u017ekariaut\u0173 balt\u0173 \u017eemi\u0173: Narduvos, Pilsoto, Skalvos, Sembros, \u0160iaurin\u0117s Bartos ir \u0160iaurin\u0117s Notangos. 1525 \u2013 1701 metais Ma\u017eoji Lietuva priklaus\u0117 Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tystei, 1701\u20131871 \u2013 Pr\u016bsijos karalystei, nuo 1871 \u2013 Vokietijos imperijai. \u00a0 Ma\u017eojoje Lietuvoje iki XVIIISkaityti toliau →<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/kvdg.lt\/donelaiciomuziejus\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/11"}],"collection":[{"href":"https:\/\/kvdg.lt\/donelaiciomuziejus\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/kvdg.lt\/donelaiciomuziejus\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kvdg.lt\/donelaiciomuziejus\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kvdg.lt\/donelaiciomuziejus\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11"}],"version-history":[{"count":24,"href":"https:\/\/kvdg.lt\/donelaiciomuziejus\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/11\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":428,"href":"https:\/\/kvdg.lt\/donelaiciomuziejus\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/11\/revisions\/428"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/kvdg.lt\/donelaiciomuziejus\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}