<\/p>\n
\u00a0 Kristijono Donelai\u010dio tema literat\u016broje ir mene yra labai plati ir apimanti tiek med\u017eiagos, kad, ko gero, tur\u0117tume ie\u0161koti ir s\u0105vokos jai apib\u016bdinti. Turime \u0161iandien donelaitian\u0105 (visum\u0105 literat\u016brin\u0117s med\u017eiagos, nors kiek besisiejan\u010dios su poetu), kuri jau tiek i\u0161augo, kad pasidar\u0117 lituanistin\u0117s bibliografijos \u0161aka. Turime ir donelaitik\u0105, t.y. literat\u016bros mokslo specialyb\u0119, nagrin\u0117jan\u010di\u0105 poeto biografij\u0105, k\u016bryb\u0105 bei visus kitus su K. Donelai\u010diu susijusius k\u016brybinio palikimo, jo interpretavimo, vertinimo ir atminimo \u012fam\u017einimo klausimus. Kaip atskira \u0161aka donelaitikoje, manome, d\u0117l med\u017eiagos gausos jau tur\u0117t\u0173 b\u016bti ir Kristijonas Donelaitis literat\u016broje ir mene.<\/span><\/p>\n \u00a0 K. Donelaitis buvo be galo k\u016brybi\u0161ka, plataus masto asmenyb\u0117, studijavusi laisvuosius menus, ypa\u010d muzik\u0105. Tai ir domino mokslininkus bei menininkus. Pirmieji darbai siekia XIX a. prad\u017ei\u0105. Jeigu pritartume egzodo autori\u0173 klasifikacijai, kad yra nepriklausomos Lietuvos K. Donelaitis, soviet\u0173 Lietuvos K. Donelaitis, vokie\u010di\u0173 K. Donelaitis, egzodo K. Donelaitis, tai dabar tur\u0117tume sakyti antrosios nepriklausomyb\u0117s K. Donelaitis.<\/span><\/p>\n \u00a0 Pirmieji gro\u017ein\u0117s literat\u016bros k\u016briniai buvo para\u0161yti vokie\u010di\u0173 kalba, tai L. R\u0117zos, kuris \u012f 1818 m. \u201a,Met\u0173\u201c leidim\u0105 \u012fd\u0117jo voki\u0161k\u0105 prakalb\u0105 su dedikaciniu eil\u0117ra\u0161\u010diu, auk\u0161tinan\u010diu poem\u0105. Leipcigo universiteto profesorius Francas Osvaldas Tecneris, poeto gyvenimo ir k\u016brybos \u017eymus tyrin\u0117tojas, para\u0161o eil\u0117ra\u0161t\u012f vokie\u010di\u0173 kalba \u201eKristijonas Donelaitis\u201c, kuris i\u0161verstas ir i\u0161spausdintas laikra\u0161tyje \u201eLietuvi\u0161kas lai\u0161kas\u201c 1896 m. pavadinimu \u201eAnt am\u017eino atminimo Kr. Donelai\u010dio, did\u017eiojo lietuvninko\u201c. J\u012f lietuvi\u0173 kalba atk\u016br\u0117 Jurgis Zauerveinas (Gir\u0117nas). Anuomet, lietuvi\u0161kos spaudos draudimo laikotarpiu, ra\u0161\u0117 ir spausdino \u201eAu\u0161roje\u201c ir jos kalendoriuose eil\u0117ra\u0161\u010dius M. Davainis \u2013 Silvestraitis (Vieversys), pirmasis eil\u0117ra\u0161tis lietuvi\u0173 kalba \u201eTegyvoj kalba mu\u017eiko\u201c, kuriame pamin\u0117tas K. Donelaitis, A.Burba \u2013 \u201eLukokim\u201c. Rinkinyje \u201eVievers\u0117lio dainos\u201c (1905) M. Macijauskas mini poet\u0105 eil\u0117ra\u0161tyje \u201ePad\u0117kos daina\u201c. Mini ir Maironis poemoje \u201eLietuva\u201c (1924). Taigi sukuriama K. Donelai\u010dio vaizdavimo poezijoje tradicija, kuri\u0105 labai gra\u017eiai papildo jaunesnei auditorijai \u017einoma poet\u0173 karta \u2013 tai K. Binkis, eil\u0117ra\u0161tis \u201eDonelaiti\u0161kas\u201c, J. Dambrauskas, \u201eKantata Ma\u017eajai Lietuvai\u201c, S. Anglickis, \u201eDonelai\u010diui\u201c. A. Venclovos eil\u0117ra\u0161tyje \u201eDonelaitis\u201c (1941) poetas i\u0161kyla kaip kovotojas, kurio ginklas lietuvi\u0161kas \u017eodis. Po dvej\u0173 met\u0173 para\u0161ytame eil\u0117ra\u0161tyje (1943) tokiu pa\u010diu pavadinimu S. N\u0117ris kvie\u010dia \u012f kov\u0105 u\u017e am\u017einus idealus \u2013 laisv\u0119, nacionalin\u012f savaranki\u0161kum\u0105. Poet\u0117 i\u0161veda paralel\u0119 nuo Herkaus Manto iki karo met\u0173 realyb\u0117s, o chrestomatin\u0117mis eilut\u0117mis tap\u0119 \u017eod\u017eiai \u2013 \u201eKar\u017eygiu mes Donelait\u012f \u0161iandien minim\u201c \u2013 daugel\u012f met\u0173 gyveno vadov\u0117li\u0173 puslapiuose.<\/span><\/p>\n \u00a0 Nor\u0117tume i\u0161skirti 250-\u0105sias Kristijono Donelai\u010dio gimimo metines. Jos yra pa\u017eym\u0117tos poetui skirt\u0173 progini\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 srautu: ra\u0161\u0117 mokytojai, studentai, pradedantieji literatai. Daugyb\u0117 ne\u017einom\u0173 ar ma\u017eai \u017einom\u0173 autori\u0173 dedikavo savo eil\u0117ra\u0161\u010dius K. Donelai\u010diui. Tais pa\u010diais metais poem\u0105 \u201eDonelaitis\u201c sukuria ir J. Marcinkevi\u010dius, poeto k\u016bryboje tautos dvasin\u0117 pl\u0117tot\u0117 u\u017eima i\u0161skirtin\u0119 viet\u0105, tod\u0117l apeiti K. Donelai\u010dio k\u016br\u0117jas jau negal\u0117jo. V\u0117liau atsirado eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 triptikas \u201e\u017di\u016br\u0117jimas \u012f Lietuv\u0105\u201c, kuriame poetui skirta tre\u010dia dalis, o K. Donelai\u010dio vardas \u012fgauna did\u017eiul\u012f emocin\u012f kr\u016bv\u012f, tampa ciklo kulminacija. Po met\u0173 poem\u0105 \u201eKristijonas Donelaitis\u201c ra\u0161o ir E. Mie\u017eelaitis, spausdina j\u0105 literat\u016brini\u0173 portret\u0173 knygoje \u201eDuona ir \u017eodis\u201c.<\/span><\/p>\n \u00a0Atskirai reik\u0117t\u0173 prisiminti egzodo poet\u0105 K. Brad\u016bn\u0105, kuris 1970 m. i\u0161leido eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 knyg\u0105 \u201eDonelai\u010dio kapas\u201c, gavusi\u0105 i\u0161eivijos Lietuvi\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 draugijos literat\u016bros premij\u0105. Donelai\u010dio temos poetas nepamir\u0161o ir v\u0117lesniuose eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 rinkiniuose, o 1980 metais \u010cikagoje organizavo poezijos dienas, skirtas 200-osioms K. Donelai\u010dio mirties metin\u0117ms. Tragi\u0161kas K. Donelai\u010dio kra\u0161to likimas yra labai artimas K. Brad\u016bnui, taip pat netekusiam gimtin\u0117s, praradusiam istorij\u0105.<\/span><\/p>\n \u00a0 Proza taip pat, galima sakyti, atidav\u0117 duokl\u0119 K. Donelai\u010diui. Nuo 1973-\u0173j\u0173 met\u0173 publikuojami prozos k\u016briniai, o pirmasis kino novel\u0119 \u201eKristijonas\u201c para\u0161\u0117 S. \u0160altenis. Kino novel\u0117je matome ne istorin\u012f poeto pasaul\u012f, bet dvasin\u012f, savaip interpretuojamas jo portretas. Paskutin\u0117 poeto gyvenimo diena ir mirtis skaitytojui parodo \u012f senatv\u0117s rezignacij\u0105 panirus\u012f \u017emog\u0173, apgalvojant\u012f, k\u0105 gi jis paliks po sav\u0119s; epizodi\u0161kai parodoma ir poeto \u017emonos Annos Reginos paveikslas. Novel\u0117je svarbiausia yra tai, kad K. Donelaitis vaizduojamas kaip u\u017e visus kent\u0117j\u0119s \u017emogus, labiausiai \u2013 d\u0117l b\u016br\u0173, o k\u016brinio pabaigoje tarsi nukry\u017eiuojamas kaip J\u0117zus Kristus (J\u0117zus kruvins pakabintas) ir pabaigoje skamba \u017eod\u017eiai: \u201e\u0160tai Kristijonas! \u2013 lyg Piloto apie Krist\u0173 \u2013 \u0160tai \u017emogus!\u201c Taip \u0160altenis pateik\u0117 savit\u0105 poeto asmenyb\u0117s traktuot\u0119. Prie K. Donelai\u010dio temos ra\u0161ytojas gr\u012f\u017eo 1990-aisiais metais i\u0161leistame romane \u201eKal\u0117s vaikai\u201c. O 2018 met\u0173 vasario 3 dien\u0105 Eimanto Nekro\u0161iaus re\u017eisuotas spektaklis \u201eKal\u0117s vaikai\u201c sulauk\u0117 didelio visuomen\u0117s d\u0117mesio. Romano \u201eKal\u0117s vaikai\u201c inscenizacija, kuri\u0105 spektakliui para\u0161\u0117 pats ra\u0161ytojas Saulius \u0160altenis, nukelia \u017ei\u016brovus \u012f XVIII a. Ma\u017e\u0105j\u0105 Lietuv\u0105, pietvakarin\u0119 etnografin\u0117s Lietuvos dal\u012f, kuri tuo metu buvo pavaldi Pr\u016bsijai. Spektaklyje susipina daugyb\u0117 klod\u0173: istorin\u0117 Lietuvos praeitis \u2013 vokie\u010di\u0173 kolonizacija, karai su rusais, lenkinimas, pirmieji \u0161viesuoliai: Kristijonas Donelaitis, Martynas Ma\u017evydas, Antanas Strazdas \u2013 tamsios liaudies \u0161viet\u0117jai ir ganytojai; pasakos, sakm\u0117s, prietarai, burtai, u\u017ekalb\u0117jimai ir raganavimai; dar senesni \u2013 matriarchato bendruomen\u0117s \u2013 mit\u0173 atgarsiai; \u0160ventojo Ra\u0161to nuotrupos. Prisilie\u010diama prie pa\u010dios lietuvi\u0173 tautos esm\u0117s, archajinio, egzistencinio prado, gelmini\u0173 tautos i\u0161likimo gali\u0173. Savo sant\u016brumu, giliomis ir kiek prigesintomis emocijomis spektaklis \u201eKal\u0117s vaikai\u201c nukelia \u012f donelaiti\u0161k\u0105j\u0105 epoch\u0105 ir steb\u0117tinai tiksliai perteikia Klaip\u0117dos kra\u0161to, Ma\u017eosios Lietuvos dvasi\u0105.<\/span><\/p>\n \u00a0 Drilingos \u201eJau saulel\u0117\u201c yra did\u017eiausias gro\u017ein\u0117s literat\u016bros k\u016brinys donelaitiadoje. Tai dviej\u0173 plotmi\u0173 romanas (veiksmas vyksta dviem planais): pasakojama apie m\u016bs\u0173 dien\u0173 \u012fvykius ir veik\u0117jus, kita dalis skirta K. Donelai\u010dio gyvenimo metams, jo senatvei, kai iki mirties lik\u0119 tik ketveri metai. Retrospektyviai gr\u012f\u017etama \u012f praeit\u012f ir nu\u0161vie\u010diami svarbiausi poeto biografijos faktai, laisvai cituojamos i\u0161traukos i\u0161 K. Donelai\u010dio lai\u0161k\u0173, kita dokumentika \u2013 poeto \u017eod\u017eiu sukuriamas autenti\u0161kumas. Romane i\u0161sakytas po\u017ei\u016bris \u012f lietuvi\u0173 literat\u016bros klasik\u0105, pateikta \u012fdomi psichologin\u0117 Kristijono Donelai\u010dio charakteristika. Kadangi 1983 m. ra\u0161ytojas suk\u016br\u0117 libret\u0105 operai \u201eKristijonas\u201c, tai darbas prie romano buvo tarsi parengiamasis etapas, pasitarnav\u0119s ir \u0161iam meno \u017eanrui.<\/span><\/p>\n \u00a0 Pamin\u0117tinas yra ir Johanas Bobrovskis, vokie\u010di\u0173 ra\u0161ytojas, jo k\u016bryboje gausu lietuvi\u0161k\u0173 motyv\u0173. Ra\u0161ytojas suk\u016br\u0117 roman\u0105 \u201eLietuvi\u0161ki fortepijonai\u201c (1968), pagal kur\u012f Au\u0161ra ir Jonas Jura\u0161ai Kauno dramos teatre pastat\u0117 spektakl\u012f \u201eSm\u0117lio klavyrai\u201c (1990-10-25), o 1991m. buvo parodytas ir Hamburge. Vokie\u010di\u0173 kompozitorius Raineris Kunadas pagal min\u0117t\u0105 roman\u0105 suk\u016br\u0117 oper\u0105 \u201eLietuvi\u0161ki fortepijonai\u201c, o pagal K. Donelai\u010dio poem\u0105 \u2013 kantat\u0105 \u201eMetai\u201c.<\/span><\/p>\n \u00a0 Donelaitis yra pamin\u0117tas ir E. Matuzevi\u010diaus, A. Venclovos, J. Ceitlino, R. \u010cerniausko (\u201eTolminkiemio istorijos\u201c), E. Barauskien\u0117s (\u201eTolminkiemio sodininkas\u201c), A. J. Navicko (\u201eDonelai\u010dio kelyje\u201c) k\u016briniuose. Eil\u0117ra\u0161t\u012f apie K. Donelait\u012f yra para\u0161\u0119s ir Vytauto Did\u017eiojo gimnazijos buv\u0119s mokytojas Paulius Dervinis bei dabar dirbanti lietuvi\u0173 kalbos mokytoja Jolanta Ma\u017eeikait\u0117-Sakavi\u010dien\u0117. Poetui eiles dedikavo taip pat Klaip\u0117dos \u201eAukuro\u201c gimnazijos lietuvi\u0173 kalbos mokytoja, Lietuvos ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos nar\u0117 Rita Latv\u0117nait\u0117-Kairien\u0117.<\/span><\/p>\n <\/p>\n\t\t\t