I klasių gimnazistų susitikimas su studentais iš LCC Tarptautinio universiteto

Šių metų vasario 10 d. mūsų gimnazijoje lankėsi studentai užsieniečiai iš LCC Tarptautinio universiteto (angl.  LCC International University).  Šia proga pristatėme anglų k. projekto „Environment. Types of Pollution“ (liet. „Aplinka. Taršos rūšys“) veiklas, kurias mokydamiesi gamtos ir aplinkos saugojimo vykdėme su I a, b, c, d, e, f klasių mokiniais.

Susitikimo metu mokiniams buvo galimybė pagilinti anglų kalbos žinias bei pasidalinti patirtimi ekologijos tema su LCC Tarptautinio universiteto studentais. Mūsų mokiniai anglų kalba pristatė pranešimus apie įvairias aplinkos taršas, atskleidė aplinkos taršų atsiradimo priežastis, pasakojo, kaip tarša veikia gamtą ir  žmones, bei pasiūlė įvairius sprendimo būdus.

Renginio metu vyko abipusis bendradarbiavimas: universiteto studentai noriai klausėsi mokinių paruoštų pristatymų, o mūsų gimnazistams buvo įdomu sužinoti  užsieniečių pasakojimų apie savo gimtojo krašto dabartines ekologines situacijas. Buvo smagu, kad kai kurie gimnazistai netgi po renginio asmeniškai teiravosi svečių, kaip spręsti vieną ar kitą su ekologija susijusią problemą.

Susitikimo laikas prabėgo greitai, tačiau turiningai. Dėkojame Ic klasės mokiniams D. Vilčinskui  ir  A. Tur bei  Ib klasės mokiniui I. Zbormirskui už išsamius pranešimus. Dėkojame LCC tarptautinio universiteto studentams Zabihullah, Yana, Oleksandra už įdomius  pasakojimus bei apsilankymą mūsų gimnazijoje. 

Po šio šaunaus susitikimo tikimės ir  toliau mielai bendrauti ir bendradarbiauti.
 
Parengė anglų k. mokytoja L. Gedgaudienė ir ugdymo karjerai specialistė A. Norvilė
 

Gimnazijos II aukšte paroda „Senieji Lietuvos žemėlapiai“

Šie žemėlapiai yra iš Vilniaus universiteto bibliotekos  žemėlapių rinkinių.
Parodoje per kartografinį vaizdą atspindima Lietuvos istorinė raida nuo pat pirmojo žemėlapio, kuriame paminėtos baltų gentys.
1009 m. Kvedlinburgo metraščiuose pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Žemės, kuriose susiformavo Lietuvos valstybė, buvo žinomos senovės pasauliui. II a. graikų mokslininkas Klaudijas Ptolemajas veikale „Geografija“(apie 150m.pr.Kr.) aprašydamas savo sudarytus žemėlapius mini ir Rytų Pabaltįjį.
1375 m. kartografas Abrahamas Kreskvas pavaizdavo Baltijos jūrą, pažymėjo Klaipėdą, Nemuną ir užrašė Litefanie Paganis – pagoniškoji Lietuva. Tai pirmą kartą žemėlapyje paminėtas Lietuvos vardas.
Kartografijos specialistų nuomone, nuo XV a. pradžios, jau pačioje Lietuvoje buvo sudarinėjami planai ir žemėlapiai. Valstybės politikos ir ekonomikos raida, kariniai konfliktai su kaimynais skatino kartografavimo darbus. 1613 m. kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos Radvilos iniciatyva buvo sudarytas ir išleistas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis.
Lietuvos istorija pilna dramatizmų – tai pavergimas, kovos už nepriklausomybę, tremtys. 1918 m. atkuriant Lietuvos valstybingumą buvo perimta ir istorinė tradicija. Valstybės gyvenimas sutapo su tautos gyvenimu ir 1918-1940 metų Lietuva į pasaulio žemėlapius vėl įrašoma kaip Valstybė, atsikūrusi savo etnografinėse žemėse.
 Valstybių teritorinės pretenzijos, tragiška 1940-1944m. atomazga Lietuvą vėl išbraukė iš pasaulio valstybių žemėlapio.
Istorinė tradicija, tautos valia ir kultūra 1990 m. Lietuvą vėl grąžino į Europos valstybių šeimą.
 

Parengė geografijos mokytoja ekspertė Stasė Alenskienė

Akimirkos grožio poezija

NÅ«nai skaitančiųjų, o juolab kuriančiųjų poeziją gretos ženkliai mažėja. Greito vartojimo bumas smelkiasi ir čia. Todėl maloniai nustebino ir gerai nuteikė popietė, į kurią pakvietė istorijos mokytoja L. Elertienė. Kolegė papasakojo  apie kÅ«rybinio kelio pradžią, pasidalijo mintimis, kas ją įkvepia kurti, skaitė jÅ«ra, saule, viltimi, gimtuoju miestu dvelkiančius ketureilius. Loretos poezija skelbia žinią, kad žmogus – unikali bÅ«tybė, net juodžiausioje naktyje gebanti įžvelgti Å¡viesą, net ir pilkiausioje kasdienybėje pastebinti Gyvenimo akimirkos grožį.

Vasario 16-ajai skirtas renginys

Vasario 10 d. gimnazijoje buvo ypatinga. Istorijos mokytojų iniciatyva šiandien istorijos pamokos vyko kitaip. Šiandien jos buvo skirtos Vasario 16-ajai.
Konferencijų salėje trečiokės Upė Žukauskaitė ir Mantė Klimaite bei pagalbininkė Kamilė Slausgalvytė ne tik akcentavo kelio į Nepriklausomos valstybės sukūrimo subtilybes, bet ir išjudino auditoriją viktorina. Būkime verti savo valstybės, mylėkime ir supraskime istoriją.