Apie klimato kaitą daug diskutuojama, dėl jos nerimaujama, bandoma taisyti padėtį. Bet šią problemą gali spręsti tik socialiai atsakinga visuomenė. Mokykla turėtų prisidėti prie jos auginimo. Todėl smagu, kad IIa klasės mokiniai nė nesvarstydami prisijungė prie 2023-05-19 pirmą kartą vykusios Klaipėdoje paplūdimių švarinimo akcijos „Žuvys nerūko. Neteršk!“ Akciją iniciavo bendrovė ,,Klaipėdos vanduo“ ir organizacija ,,Žaliasis taškas“. Iš anksto užsiregistravę VDG mokiniai nuo Girulių paplūdimo keliavo iki II Melnragės ir rinko šiukšles. Padirbėję klausė paskaitos, kaip tinkamai rūšiuoti atliekas. Ir mokiniai, ir klasės vadovė, ir karjeros specialistė Augustina – visi jautėsi padarę bent kiek gera gamtai.
Vasario 24 dieną Europos parlamento projekto ,,MEPA“ ambasadorių grupė vyko į Ukrainai pagerbti skirtą koncertą.
Koncertas vyko Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, kur dainavo Rokas Spalinskas. Bažnyčios vidus buvo apšviestas Ukrainos vėliavos spalvomis: mėlyna, geltona.
Po renginio ambasadorių grupė susipažino su LCC universiteto atstovais, sulaukė pakvietimo apsilankyti LCC universitete, kur vyko paroda ,,Unissued diplomas“.
Vasario 28 dieną išvykome į LCC universitetą, kuriame vyko ,,Unissued diplomas“ paroda. Susipažinome su parodos steigėja Veronika, kuri papasakojo apie Ukrainos situaciją, gyvenimą prasidėjus karui, šeimą, likusią karo draskomoje Ukrainoje.
Rudenį sėmėmės žinių Helsinkyje, nes vis nedavė ramybės mintis – kuo unikali suomių švietimo sistema. Pavasario krypčiai pasirinkome Dubliną ir airių ugdymo ypatumus. Jokia paslaptis, kad ši šalis yra tarp patraukliausių krypčių šeimoms, kurios renkasi migracijos kelią. O tai reiškia iššūkius mokyklai, kuri privalo užtikrinti lygias ugdymo galimybes visiems proceso dalyviams. Pagrįstai kyla klausimas : kaip airiams tai pavyksta? Ieškoti atsakymų išvyko keturių pedagogų komanda – gimnazijos direktorė D. Križinauskaitė, vokiečių kalbos mokytoja L. Kuprienė, karjeros specialistė A. Norvilė ir projekto koordinatorė , anglų kalbos mokytoja R. Kisielienė.
Ar radome atsakymus ? Užeikite, bendraukime ir atsakymus rasime visi kartu.
Šį rudenį po COVID pandemijos atsinaujino išvykos į Strasbūrą. Gruodžio 7 d. Euroscolos renginyje iš Lietuvos dalyvavo 2 komandos: Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos(19 mokinių ir2 mokytojos) ir Kauno P. Daunio ugdymo centro (5 mokiniai ir 3 mokytojos) komandos. Mokiniai susipažino su Europos parlamentu, jo aplinka bei darbu, žymiais EP nariais ir kitų ES šalių dalyviais (25 komandos).
Pirmoje dalyje, po sveikinimų mokiniai uždavinėjo klausimus EP nariams, o antroje-diskutavo. Mokytojai taip pat dirbo savo grupėje. Visi pasimatavo savo gebėjimus ir įgūdžius politikoje bei parlamentarizme.
Laimėjusios MEPA projektą2021/22 metais šios komandos turėjo galimybę ne tik aplankyti parlamentą Strasbūre, pasigrožėti šiuo miestu vakare ir dieną.bet ir susipažinti su Europos miestais: Dresdenu, Praha, o taip pat susirasti naujų draugų, pailsinti akis nuo kompiuterių ir knygų, ir pasikrauti dvasiškai…
Šiais metais mūsų gimnazija dalyvauja respublikiniame internetiniame projekte „Let’s create a story“. Šio projekto tikslas – ugdyti mokinių domėjimąsi anglų kalba, įkvėpti ir paskatinti mokinius aktyviai, kūrybingai bei originaliai reikšti savo mintis, bendrauti ir bendradarbiauti. Projekto dalyviai – Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų 8 – 12 klasių moksleivių komandos. Projekto organizatorius – Tauragės Žalgirių gimnazija. Šiais metais mūsų gimnazijos komanda (I-IV klasių gimnazistai Ugnė Skurdauskytė, Emetas Felsner, Banga Elena Kniukštaitė, Ugnė Auksoraitytė ir anglų k. mokytoja Sonata Bortelytė) gavo užduotį sukurti pradžią istorijos, kurią vėliau plėtos kitos Lietuvos mokyklų komandos ir sukurs pilną ir išraiškingą pasakojimą. Savo istoriją papildėme ir iliustracijomis. Kviečiame susipažinti:
“The day for the awaited challenge finally came. My approach drew nods from two of my mentors, one of whom used to sharpen my body and the other my mind. Alpheus and Ares they were named, godsent fathers from the skies who always stood by my side, and I by theirs.
“Fire forms a blade, so let pain be your fire,” Alpheus said as he handed me a rusted iron sword. Every time I looked at him, I was reminded of the agony of broken bones – the harsh lesson of his trainings and the reason I was prepared to fight in the arena. The blade sparked flames at my touch, sensing my past grudges.
“Best of luck, Titanicus,” Ares huffed through his tangled grey beard as he struggled to lift a massive leather shield for me to take.
The name resembled my monstrous build, since I was the highest amongst the folk, and perhaps the strongest. Only time could tell if it was true. I raised my shield with ease and moved towards the gate, knowing that I was about to face a warrior worthy of my time – Achilles.
The heat from the battlefield sent a river of sweat and blood to trickle down my brow. I closed my eyes to steel myself before the final battle, feeling my heart bump against my chest. Silence prevailed for a moment, and then chains began to rattle. The gates creaked, and the entire place was drowned out by the raucous applause.
“Molon Labe,” I whispered, tearing my eyes open when the sunrays finally hit me. My opponent stood at the other side of the arena, clutching on his spear forged by stars. His celestial cloak waved in the wind while his bloodshot hazel eyes darted right into mine through his dented helmet. Perhaps he was eager to fight just like me. After all, townsmen dubbed him Immortal for that he was known for his impervious skin, but it was the day for his immortality to fall. My foe boasted before the crowd by smashing the spear against his shield in rhythmic clicks. The sound of metal rang in my ears as battle neared, so I grasped the hilt in my hand and took a step forwards into the sun.
Net mažas pokytis gali būti prasmingo virsmo pradžia. Erasmus + projekto „Mokytojai pasirengę pokyčiams“ (Teachers for Change & Change for Teachers) pirmojo etapo vizitas Helsinkyje (Suomija) buvo tas nedidelis žingsnis bent šiek tiek kitokios pradžios link.
Greičiausiai nereikia priminti, kad suomių ugdymo sistema yra viena iš pažangiausių pasaulyje. Mūsų gimnazijos komanda :direktorės pavaduotoja ugdymui R. Urbienė, fizikos mokytojas S. Ruiba, dailės mokytoja R. Anankaitė ir anglų k. mokytoja R. Kisielienė, drauge su projekto dalyviais iš 14 Europos Sąjungos šalių pabandė suvokti Suomijos švietimo sistemos sėkmės formulę.
Intensyvi 7 dienų programa leido susipažinti su pagrindiniais ugdymo principais, o vizitai į įvairias Helsinkio ir Tamperės mokyklas įtikino, kad sistema veikia. Akivaizdu, kad Suomijoje švietimas yra prioritetinė bet kurios vyriausybės sritis. Centralizuotas mokyklų bazės stiprinimas, demokratinis valdymo modelis, pasitikėjimas, pagarba ir vienodi standartai visose be išimties ugdymo įstaigose padeda įgyvendinti keliamus tikslus. Nepaisant gyvenamosios vietos, kiekvienas mokytojas ir kiekvienas mokinys turi absoliučiai lygias galimybes. Šios sąlygos panaikina atskirtį tarp regionų.
Suprantama, pokytis neįvyksta akimirksniu. Žvelgiant iš mūsų perspektyvos, Lietuvos mokyklos yra labai gerai aprūpintos, jose dirbantys pedagogai yra išsilavinę, turintys reikiamas kompetencijas ir įgūdžius. Mūsų mokiniai, bent jau motyvuota jų dalis, demonstruoja aukštus pasiekimų rezultatus. Natūralu, kad kyla klausimas, kas ne taip ? Peršasi išvada – pernelyg mažai mokinių renkasi profesines mokyklas. Suomijoje šiai krypčiai pirmenybę teikia apie 50 procentų visų pagrindinį ugdymą baigusių moksleivių. Baigiamosios klasės yra populiarios tarp universitetines studijas besirenkančių abiturientų. Greičiausiai, kad ši tendencija yra vienas iš svarbiausių, lemiančių akademinę sėkmę, komponentų.
O dabar įsivaizduokime daugumos Lietuvos gimnazijų paveikslą: vyresnieji mokiniai ateina mokytis, bendradarbiauti ir kūrybiškai spręsti problemas. Ar tuomet liks vietos pykčiui ir nusivylimui, kad mokytis nesiseka, nuobodu ir beprasmiška?
Kai žmonių grupė, turinti bendrą tikslą, susiduria su didžiausiais iššūkiais, ją anksčiau ar vėliau aplanko sėkmė. Jeigu tikslai skirtingi, dažniausiai paskęstama smulkmenose, rietenose ir beprasmybėje. Panašu, kad tarp pokyčio ir proveržio būtų galima dėti lygybės ženklą.
