Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos 100 metų istorija trumpai

Po ilgos kovos 1922 m. balandžio 20 d. įsteigta pirmoji lietuvių gimnazija Klaipėdoje.


2022-01-27



2022-01-26 
1936 m. Jakų dvare buvo pastatytos Klaipėdos radijo stoties antenos, Mažosios Lietuvos gyventojai išgirdo lietuviškai kalbančių pranešėjų balsus. Dr. V. Gaigalaičio vadovaujama Klaipėdos krašto mokyklų draugija steigė lietuviškas mokyklas, ieškojo patalpų, parūpindavo inventorių.


2022-01-25
Šokių ir sporto šventės uždarymas gimnazijos salėje 1936 m.



2022-01-24
Pirmoji abiturientų laida naujuose Vytauto Didžiojo gimnazijoje rūmuose.



2022-01-23
Vytauto Didžiojo gimnazijos naujųjų rūmų atidarymo šventė 1934-11-03.



2022-01-22
Po beveik metus trukusios statybos, 1934 m. rugsėjo 10 d., įvyko dabartinių gimnazijos rūmų, tačiau pagal projektą dėl lėšų stokos neužbaigtų, atidarymas.



2022-01-21
1933 m. rudenį po ilgų pastangų, parengus projektą ir radus statybos firmą, buvo padėtas naujųjų gimnazijos rūmų kertinis akmuo. Projekto autoriai – architektas A. Diksdorfas ir inžinierius H. Reismanas.



2022-01-20


2022-01-19
1930 m., minint Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 500-ąsias mirties metines, sausio 16 d. Klaipėdos lietuvių gimnazijai buvo suteiktas Vytauto Didžiojo vardas.



2022-01-18 
1924 metais mokėsi 64 gimnazistai, o 1929 jų padaugėjo iki 186.



2022-01-17
1924 metais gimnazijos direktoriaus pareigas iš Martyno Krukio perėmė (dirbti pradėjo 1925 m. iki 1929 m.) žinomas rašytojas Pranas Mašiotas (1863 – 1940), apie 150 knygų autorius: iš jų 8 vadovėliai (matematikos, fizikos, rašybos), 30 knygų – grožinė literatūra vaikams.



2022-01-16
Paminklo autorius – Adomas Brakas, Vytauto Didžiojo gimnazijos dailės mokytojas, dirbęs 1922 – 1939 m., Santaros vadovas, architektas, Prūsų lietuvininkų susivienijimo tarybos pirmininkas. A. Brako architektūriniai sprendimai buvo panaudoti statant Vytauto Didžiojo gimnaziją.


2022-01-15
1923-01-15 Klaipėdos kraštas tapo de facto Lietuvos Respublikos dalimi. Lietuviškai mokyklai suteikiamas valstybinės gimnazijos statusas. Direktorija įsipareigoja finansuoti gimnazijos veiklą.


2022-01-14
Dirbti nepritaikytoje Sandoros salėje buvo nepatogu, todėl imta persikelti į mokytojų seminarijos, kurios vadovai kratėsi lietuviškos mokyklos, patalpas. Jau 1923 metais, po ilgų derybų ir ginčų, veikė 2 klasės su 54 mokiniais. Tuo metu direktoriumi paskiriamas Martynas Krukis.



2020-01-13
1922 m. balandžio 20 d. Sandoros salėje pagaliau įvyko ilgai lauktas lietuvių gimnazijos atidarymas. Apie jį Prūsų lietuvių balsas rašė:

  ,,Šita gimnazija yra pirmoji mūsą Mažojoj Lietuvoj. Garbė tenka už tai jos steigėjams. Visada palaiminti yra mokytojai, kurie pirmieji stojo į darbą, nelaukdami iš to kokio didelio uždarbio, palaiminti yra tėvai, kurie suprato reikalingumą suteikti vaikams vidurinį mokslą, palaiminti yra patys mokiniai. Pirm visų yra palaiminta mūsų tauta. Jai ir visai žmonijai tikrai bus iš šitos mokyklos daug naudos (492).”




2022-01-12
1922 sausio 30 d. praktiniams mokyklos įsteigimo  reikalavimams tvarkyti įkuriama Lietuviškai mokyklai laikyti draugija.

Po poros dienų (sausio 30) praktiniams mokyklos įsteigimo reikalams tvarkyti įkuriama Lietuviškai mokyklai laikyti draugija. Ją sudarė lietuvininkų jaunimo draugijų sąjungos Santara nariai: dr. V. Gaigalaitis, pedagogai Martynas Krukis ir Martynas Lacytis, lietuvininkų politikos ir visuomenės veikėjas Erdmanas Simonaitis ir bankininkas Gustavas Juozupaitis.

Žinią apie steigiamą lietuvių gimnaziją plačiau išgarsino informacija, išspausdinta 1922 m. balandžio 4 d. lietuvininkų laikraštyje Tilžės keleivis:
 „Lietuvių gimnazija Klaipėdoje nulaikys mokinių priėmimo mėginimus subatoje 8. aprilio ant 11 ziegr. Mokytojų seminarijoje Klaipėdoje arti gelžkelio stoties. Mokslas prasidės ketverge 20. aprilį. Visiems mokiniams, vaikams ir mergaitiems, kurie į mokyklą įstoti nor, reikia subatoje ant mėginimo susirasti. Krikšto ženklus reikia dauge pasiimti. Mokslo knygos bus mokslui prasidedant parupinamos. Dar gal keli mokinei priimami būti; reikia jums pas Poną Banko direktorių Juozupaitį Klaipėdoje prisimalduoti, arba vėliausiai subatoje ant mėginimo atsiųsti. Ypač paakinama ant to, kad vaikams ne labai turtingų tėvų galės būti pašalpos duodamos iki 1200 markių metuose. Mums ateityje labai prireiks lietuviškų aukštų urėdininkų, todėl labai protingai daro tie tėvai, kurie savo vaikus į liet. gimnaziją siunčia. Kad ir tikt kelis metus pasimokytą, vis tai bus vaikams labai ant naudos. O moksligesnieji ir turtingesnieji galės študieroti kaip kunigai, teisėjai, daktarai ir t.t. Piningai dabar už pamokinimą mokami, geriausiai užsitresuos. Todėl dabartinę progą neprasnauskit!“


2022-01-11
Prancūzmetis Klaipėdoje (1920-1923)
1922 sausio 28 d. duotas leidimas:
  „1922 m. <…> priimtos tapė metiniame Sandoros susirinkime dvi rezoliucijos – dėl naikinimo girtuoklystės ir dėl įsteigimo lietuvių gimnazijos Klaipėdoje“ (575, p.156). Susirinkimo data nenurodyta, tačiau įvykių seka leidžia manyti, jog tai buvo 1922 m. sausio mėn. pradžioje, nes jau to paties mėnesio 28 d. Sandora gavo oficialų atsaką. Jame nurodyta: Direktorija leidžia atidaryti žemiausią gimnazijos klasę – sekstą, bet tik privačios mokyklos teisėmis.”

Sándora – Mažosios Lietuvos lietuvininkų evangelikų liuteronų labdaros, kultūros ir švietimo draugija, įkurta Klaipėdoje, veikusi 1904–1939. Nuo 1905 m. pirmininkas – kunigas Vilius Gaigalaitis (vadovavo iki 1939). Vienas lietuvių gimnazijos Klaipėdoje įsteigimo iniciatorių, pirmasis jos direktorius (1922–1924). V. Gaigalaitis parašė ir išleido 25 knygas ir knygeles: 19 lietuvių, 5 vokiečių, 1 prancūzų kalba.