Kristijonas Donelaitis yra vienas garsiausių lietuvių literatūros rašytojų, tad jo gyvenimas ir kūryba yra tyrinėjama jau kelis šimtme
čius. Yra parašyta nemažai knygų, straipsnių ir mokslinių veikalų, kurie atskleidžia tikrąjį K. Donelaičio gyvenimą ir jo kūrybos bruožus.
Donelaičio kūrybos fragmentai ir recenzijos buvo skelbiamos 1820 m. „Leipziger Literatur-Zeitung“ leidinyje Nr. 254, taip pat anglų žurnale „The Saturday review“, vokiečių žurnale „Blater fur literarische Unterhaltung“ 1871 m. „Jenaische Allgemeine Literatur Zeitung“ laikraštyje buvo įdėta palanki Rėzos išleistų „Metų“ recenzija, parašyta Jenos universiteto profesoriaus J. A. Pencelio.
Tyrinėtojas K. Doveika (1912-1999) 1963 m. parašė knygą „Kristijonas Donelaitis“, taip pat daugybę straipsnių, kuriuose nagrinėja K. Donelaičio gyvenimą ir kūrybą. Jis kartu su kitu K. Donelaičio tyrėju A. Jovaiša (1931-2006) parengė K. Donelaičio archyvinę medžiagą. Leonas Gineitis (1920-2004) – lietuvių literatūros, filologijos daktaras parašė keletą mokslinių veikalų apie K. Donelaičio gyvenimą ir kūrybą. Kostas Korsakas (1909-1986) taip pat daugelyje savo straipsnių įvairiais aspektais nušviečia K. Donelaičio gyvenimą ir kūrybą. Šiuo garsiu mūsų rašytoju domėjosi Jurgis Lebedys (1913-1970) – lietuvių literatūros, filologijos daktaras. Francas Tecneris (1863-1919) – vokiečių tautosakininkas, etnografas, Leipcigo universiteto profesorius. K. Donelaičio kūrybos tyrėjai buvo ir Vydūnas (1868-1953), Jonas Kabelka (1914-1986), Elena Lebedienė (1919-1986), Vincas Kuzmickas (1936-1982), Meilė Lukšienė (1913-2009), Vanda Zaborskaitė (1922-2010). Kristijono Donelaičio kelią apžvelgė ir tuometinės VDR nacionalinės mažumos – sorbų istorikas ir rašytojas F. Metškas iš Bunceno. Jo manymu, literatūros tyrinėtojams įdomu pažvelgti į skirtingose Prūsijos valstybės vietose gyvenusių lietuvių bei sorbų valstiečių gyvenimą ir jo atspindį literatūroje. Tautos kentė tokią pat nacionalinę ir socialinę priespaudą, todėl yra įdomių paralelių. K. Donelaitis buvo tyrinėjamas ir rusų šviesuomenės, tokių žymių rusų baltistų kaip Piotras Preisas (1810–1846).
2015 metais knygą apie Kristijoną Donelaitį išleido ir Jonas Riškus – filosofijos mokslų daktaras. Leidinyje pasakojama apie Kristijono Donelaičio gyvenimą, to meto aplinką, jo asmenybę. „Metai“ – vienas pirmųjų grožinės lietuvių literatūros tekstų ir vienas vertingiausių. Knygoje atskleidžiama K. Donelaičio teksto klodai, sąsaja su socialiniu ir kultūriniu kontekstu, iškeliamas „Metų“ lietuviškumas, parodomas nacionalinės sąmonės gyvybingumas, kalbos, papročių, tradicijų saugojimas, atskleidžiama skirtingų epochų literatūrinių kontekstų stilių sankirta „Metuose“, aptariamos poemos stiliaus ypatybės.
