Rankraščiais ir nuorašais išlikusią Kristijono Donelaičio grožinę kūrybą sudaro pasakėčios, ankstyvieji poemos fragmentai, poema „Metai“ ir eilėraščiai vokiečių kalba. Tradiciškai Donelaičio kūrybinis palikimas pristatomas 6 pasakėčiomis – „Lapės ir gandro česnis“, „Rudikis jomarkininks“, „Šuo Didgalvis“, „Pasaka apie šūdvabalį“, „Vilks provininks“ ir „Aužuols gyrpelnys“. Sutartinai manoma, kad pasakėčios pradėtos rašyti apie 1750 m. Esama išlikusių ankstyvųjų „Metų“ fragmentų – „Pričkaus pasaka apie lietuvišką svodbą“ ir „Tęsinys“, kurie vėliau buvo įtraukti į poemos dalis. Poema „Metai“ rašyta apie 1765 – 1775 m. Ją sudaro 4 dalys – „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“ , „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Taip pat yra išlikę 3 eilėraščiai vokiečių kalba: „Ihr Schatten schneller Zeit“ („O greit slenką laikai“), „Der Gott der Finsterniß“ („Tamsybių dievas“) ir „Unschuld sey mein ganzes Leben“ („Kiekvienam daryti gera“). Be šios grožinės K. Donelaičio kūrybos, dar yra išlikę ir kitų jo raštų: iš vokiečių kalbos versta brošiūra apie separacijos naudą (1769); 2 laiškai – lietuviškas ir vokiškas (1777); rankraštinės autobiografinio pobūdžio „Žinios“ vokiečių kalba (1773-1779); bylos dėl žemių separacijos, dokumentai vokiečių kalba (12 raštų; 1775-1778); pastabos krikšto metrikų knygose vokiečių kalba (1773-1774); 7 įvairaus pobūdžio (dėl bažnyčios, žemės, statybų reikalų) raštai. Yra žinių, kad K. Donelaitis rašęs ar vertęs į lietuvių kalbą giesmių.
Po poeto mirties išlikusius rankraščius žmona perdavė kaimyninės Valtarkiemio (dabar Olchovatka) parapijos kunigui Johanui Gotfrydui Jordanui. Iš pastarojo K. Donelaičio grožinius kūrinius nusirašė Gerviškėnų (dabar Prioziornojė) kunigas Johanas Frydrichas Hohlfeldtas. Vėliau dalis Jordano turėtų rankraščių („Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Tęsinys“ ir du laiškai) pateko Karaliaučiaus universiteto profesoriui Martynui Liudvikui Rėzai, kita dalis buvo žuvusi Napoleono karų metu. L. Rėza pirmasis (iš Jordano rankraščių ir Hohlfeldto nuorašų) ir paskelbė K. Donelaičio kūrybą. Paskui L. Rėza turėtuosius Jordano rankraščius perdavė Karaliaučiaus slaptajam archyvui. Hohlfeldto nuorašai po jo mirties atiteko giminėms, paskui buvo parduoti iš varžytinių, kur juos įsigijo tilžietė Regina Stellbogen-Westphal, vėliau pateko į „Prūsijos“ draugijos archyvą, laikomą Karaliaučiaus karališkojo provincijos archyvo patalpose. Prieš Antrąjį pasaulinį karą išlikę K. Donelaičio autografai buvo saugomi Karaliaučiaus valstybinio archyvo rankraščių skyriuje, Hohlfeldto nuorašai – Karaliaučiaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriuje. 1945 m. Lietuvos mokslų akademijos ekspedicijos metu K. Donelaičio autografai buvo rasti Laukstyčių (Lochstedt) pilyje netoli Karaliaučiaus ir perduoti Lietuvos MA Centrinei bibliotekai, kiek vėliau – Lietuvių kalbos ir literatūros institutui. Visi išlikę K. Donelaičio rankraščiai Lietuvių literatūros ir tautosakos institute saugomi iki šiol.
Kristijonui Donelaičiui gyvam esant nebuvo išleistas nė vienas jo grožinis kūrinys, tik keli vertimai į lietuvių kalbą – vadinamoji brošiūra apie separacijos naudą ir, spėjama, vienas ar keli valdžios įsakai. Taip pat nesama duomenų, kad jis būtų bandęs ką nors skelbti iš savo kūrybos. Pirmą kartą „Metų“ poemos fragmentus publikavo Kristijonas Gotlybas Milkus 1800 m. gramatikoje ,,Anfangs-Gruende einer Littauischen Sprach-Lehre“, o pirmą kartą poema buvo išleista 1818 m. pavadinimu ,,Das Jahr in vier Gesängen“. Tai atliko Karaliaučiaus universiteto profesorius Martynas Liudvikas Rėza. Jis poemai ir suteikė pavadinimą „Metai“. Rėza taip pat pirmasis išvertė poemą į vokiečių kalbą. Pasakėčias pirmą kartą išleido taip pat Rėza 1824 m. knygoje ,,Aisopas arba pasakos“; vėliau jos buvo kartotos daugelyje leidinių ir K. Donelaičio raštų laidose. K. Donelaičio ,,Metų“ ir pasakėčių pasirodymas buvo didelės reikšmės įvykis lietuvių literatūriniame gyvenime XIX a. pradžioje. Su K. Donelaičio kūryba lietuvių literatūroje iškilo į viešumą iki tol neregėtu mastu socialiniai klausimai, tautinės literatūros ugdymo uždaviniai, atsivėrė jos vystymosi perspektyvos, užsimezgė tarptautiniai ryšiai, ėmė rastis kvalifikuota literatūros kritika, buvo susirūpinta liaudies skaitytojo literatūriniu švietimu ir auklėjimu. Šių pasiekimų akivaizdoje išryškėja itin pažangus L. Rėzos, kaip donelaitianos pradininko, vaidmuo. XIX a. viduryje K. Donelaičio kūryba susidomėjo vokiečių mokslininkai. Jenos universiteto profesorius Augustas Šleı̇̃cheris (August Schleicher) 1865 m. išleido lingvistinio pobūdžio leidinį ,,Christian Donaleitis Litauische Dichtungen“, daugiausia skirtą lyginamosios kalbotyros studijoms. Tai buvo pirma pilna K. Donelaičio kūrybos laida, apėmusi visus iki šiol žinomus grožinius kūrinius lietuvių kalba. Šį leidinį sukritikavo Karaliaučiaus universiteto profesorius Georgas Heinrichas Ferdinandas (Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann). Siekdamas laikytis autografų autentiškumo, jis 1869 m. išleido savo parengtus K. Donelaičio tekstus ,,Christian Donalitius Littauische Dichtungen“. Taip pat jis antrą kartą išvertė „Metus“ į vokiečių kalbą. Pirma lietuviška „Metų“ laida išėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose 1897 m. – ,,Kristijono Donelaiczio rasztai“. Šiuos raštus parengė kunigas Aleksandras Burba ir Antanas Milukas. Vėliau K. Donelaičio poema ir kita jo kūryba buvo išleista 1914, 1918, 1921, 1927, 1940, 1941, 1945, 1949, 1950, 1956, 1959, 1960, 1964, 1966, 1977, 1983, 1994, 2000, 2002, 2004, 2010, 2013 metais. 1940 m. buvo išleistas reprezentacinis ,,Metų“ leidinys, parengtas filologo Juozo Ambrazevičiaus – Brazaičio. Šis leidinys išskirtinis tuo, kad pirmą kartą „Metai“ buvo iliustruoti. Iliustracijas sukūrė dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas. Ši laida buvo pakartota 1941, 1948 ir 1983 m. 1955 m. buvo išleistas fotografuotinis visų žinomų K. Donelaičio rankraščių leidinys. Pilniausiu ir kruopščiausiai parengtu K. Donelaičio palikimo leidiniu laikomi 1977 m. išleisti ,,Raštai“. Plačiajai visuomenei skirto 1994 m. leidinio redaktorius Vytautas Vitkauskas siekė K. Donelaičio kūrinius pateikti autentiškesniu pavidalu, išlaikyti originalias tarmines formas; ši redakcija buvo kartojama 2000, 2002, 2010 m.
2013 m., artėjant 300-osioms gimimo metinėms, buvo išleista Kristijono Donelaičio poema „Metai“ – tai serijos „Gyvoji poezija“ knyga su garso įrašu CD Mp3 formatu. Tekstą skaito aktorius Rolandas Kazlas. Sudarytojas Gytis Vaškelis, įvado autorius Darius Kuolys, nauja teksto redakcija Miko Vaicekausko.
1818 m. – 1959 m.
1960 m. – 2013 m.
