Šviesuoliai (Benediktas Gaižauskas)

Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos mokiniai ir mokytojai inicijuojami neformalaus ugdymo ir projektinės veiklos organizatoriaus Ramūno Kaubrio įsijungė į  respublikinį socialinį-kūrybinį projektą ,,Šviesuoliai“. Projekto tikslas – artimiausioje aplinkoje rasti asmenybes, kurios skleidžia gerumą, meilę ir šviesą žmonėms.  Pirmojo etapo užduotimi projekto organizatoriai pasirinko – prisiminti vieną savičiausių XVIII a. Europos poetų, lietuvių literatūros klasiką, sukūrusį lietuvininkų tautos epą Kristijoną Donelaitį. Prisiminti šį praeities ir dabarties šviesuolį buvo pakviesti įvairių institucijų atstovai atvykti į mūsų gimnazijoje esantį K.Donelaičio muziejų. Į kvietimą atsiliepė  ir 2017 m.  lapkričio 15 d. mūsų gimnazijoje lankėsi Kornelija Kiseliova iš Klaipėdos rajono Gargždų kultūros centro, Monika Retkutė  ir  Modestas Narmontas iš Klaipėdos muzikinio teatro, Aleksandra Charina iš Klaipėdos Universiteto Menų akademijos, Laima Šiaulienė iš Kretingos Pranciškonų gimnazijos, Erika Blinkutė iš Klaipėdos K.Donelaičio Vaikystės sodo. Svečiams buvo pristatytas ne tik mokyklos K.Donelaičio muziejus bet ir  Mažosios Lietuvos rašytojo, grožinės literatūros pradininko  šviesuoliška veikla. Projekto organizavimo komandos paruoštas arbatos stalas paskatino atvykusius svečius prisiminti rašytojo rūpestį  bažnyčios Toliminkiemyje statyba, kilus etnografinio savitumo išnykimo  grėsmei rašytojo išverstas į lietuvių kalbą  giesmes, parengtą mokomąją knygelę ūkininkams, taip pat jog jo namuose rinkdavosi kaimyninių parapijų pastorių būrelis paklausyti šeimininko poezijos , išgirsti jo paties pasigaminto fortepijono muzikos… Antrasis projekto  etapas – išreikšti padėką dabarties  šviesuoliui, kuris gyvena  šiandien. Tokiu žmogumi buvo pasirinktas buvęs mūsų gimnazijos biologijos mokytojas ekspertas Benediktas Gaižauskas. Gimnazistai kartu su mokytojais aplankė B.Gaižauską lapkričio 17 dienos popietę, kuri sutapo su gerbiamo mokytojo gimtadieniu. Šviesuoliui  suėjo 89  metai.  Buvusiam mokytojui mokiniai padovanojo savo rankomis padarytą dovaną (Padėkos Žmogeliuką) puokštę gėlių, iškeptą pyragą(su užrašu AČIŪ), dainavo ir tarė nuoširdų ,,ačiū“ už  šviesų  atminimą, paliktą gimnazijoje. Savo ruožtu mokytojas dalinosi  prisiminimais, rodė senas fotografijas, pasakojo apie  įkurtą mokyklos gamtos apsaugos muziejų, dalinosi įspūdžiais apie aplankytas daugiau nei 50 pasaulio šalių…. KVDG projekto ,,Šviesuoliai‘‘ organizatoriai ir vykdytojai: Emilija Kristutytė IVa, Nortautas Zenevičius IVb, Evelina Želvytė Ia, Karolina Šoblinskaitė IIa, Kamilė Mažonaitė IIa, Gabija Šleiniūtė IIIa, Aleksandra Nemirova IIIa, Kamilė Labanauskytė IIIe, Augustė Pučinskaitė, IVc. Mokytojai: Ramūnas Kaubrys, Loreta Latožienė, Kristina Pocevičienė, Edita Mockuvienė.   
                                        


Šviesuolio Benedikto Gaižausko biografija

Gimė 1928 m. lapkričio17d. Leilėnuose, Tryškių valsčius, Telšių rajonas.
 Lietuvos biologijos mokytojas, ekologas. 1959 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1951–1953 m. dirbo mokytoju Klaipėdoje, 1953–1959 m. – Švėkšnos mokykloje, nuo 1959 m. Klaipėdos K. Donelaičio vidurinės mokyklos ( dabartinės Vytauto Didžiojo gimnazijos ) biologijos mokytojas, nuo 1994 m. mokytojas ekspertas. 1978 m. įkūrė ir vadovavo pirmajam mokyklos gamtos apsaugos muziejui. Jo mokiniai visų respublikinių biologų olimpiadų dalyviai, laimėjo 43 prizines vietas, iš jų 20 pirmųjų. 1990–1992 m. Tarptautinio Baltijos jūros projekto Lietuvos Respublikos mokslininkų koordinatorius. Skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose Suomijoje, Danijoje, Švedijoje, JAV. Vieninteliame šalyje mokyklos Gamtos apsaugos muziejuje sukaupta per 5 000 unikalių eksponatų, tiriamojo darbo aprašymų, veikia ekspozicija apie Žemę, jos sandarą, turtus ir ekologinę būklę.
 Mokytojo B.Gaižausko dėka mūsų mokykloje, vieninteliame šalyje esančiame mokyklos Gamtos apsaugos muziejuje, sukaupta per 5 000 unikalių eksponatų, tiriamojo darbo aprašymų, veikia ekspozicija apie Žemę, jos sandarą, turtus ir ekologinę būklę. Gimnazija didžiuojasi turėdama tokį nuostabų ir šviesų pedagogą, kurio palikimas yra iki šiol saugomas tiek gimnazijoje, tiek mokinių širdyse ir atsiminimuose                                                  

Padėkos tekstas šviesuoliui Benediktui Gaižauskui
,,Metų metais mes laukiame ko nors, kas mus suprastų, kas priimtų mus tokius, kokie esame, kas turėtų stebuklingą galią akmenis paversti saulės šviesa, kas užuot priekaištavęs suteiktų mums laimės, kas vidurnaktį stotų akis į akį su mūsų drakonais, kas galėtų mums padėti tapti tokiems, kokie patys norime būti. Apie Jus, mokytojau Benediktai, daug teko girdėti, bet tik pačius šilčiausius žodžius. Todėl Jus įsivaizdavome kaip žmogų, kuris drįso stoti į kovą net su aršiausiais drakonais, užsispyrusį, reiklų ir atkaklų, tačiau tėviškai supratingą, gerą bei išmintingą. Buvę bendradarbiai bei mokiniai, pasakodami apie Jus, lyg susitarę kartoja žodį „Pagarba“. Turbūt tai ir yra brangiausia – nuoširdi pagarbą žmogui. Gimnazijoje Jūs palikote save, mes vertiname ir esame už tai dėkingi. Ir būtent šiandien norėtume ištarti – „AČIŪ“. Ačiū už tai, jog savo veikla skatinote ir iki šių dienų skatinate ne tik biologijos mokytojus, tačiau ir mokinius, tapti tokius, koks buvote ir esate pats. Ačiū už meilę ne tik mokslo apie gyvybę vadovėliams, tačiau ir gyvybei. Dėkojame už atsidavimą ugdant kartų kartas mylėti aplinką. Norime padėkoti ir už tai, kad Jūsų dėka ir šiandien galime džiaugtis Gamtos apsaugos muziejumi, kurį lankome ne tik per biologijos pamokas, bet ir vartydami knygą „Ekologinis ugdymas mokykloje“. Skaitydami eilutes apie mokykloje buvusį sodą, šiltnamį, kiekvieno dabartinio gimnazisto akyse įsižiebia pavydo liepsnelės. Turbūt niekas net sapne nedrįstų regėti, jog  mokykloje draugiškai sugyveno beždžionėlė ir krokodilas.  Ir štai šiomis lietingomis rudens dienomis, kuomet pamažu tirštėja sutemos, po pievas vaikštinėja rūkai, parko medžiai po kojomis barsto lapus ir visa gamta užmiega, vien mintys apie tokią idilę nukelia į šiltą ir saulėtą pavasarį, kur gamta bunda ir atgyja pačiomis gražiausiomis spalvomis. Ačiū Jums už gyvybę ir šviesą, kurią net keturiasdešimt metų dalijote mūsų ir, žinoma, Jūsų gimnazijai.‘‘