Nūnai skaitančiųjų, o juolab kuriančiųjų poeziją gretos ženkliai mažėja. Greito vartojimo bumas smelkiasi ir čia. Todėl maloniai nustebino ir gerai nuteikė popietė, į kurią pakvietė istorijos mokytoja L. Elertienė. Kolegė papasakojo apie kūrybinio kelio pradžią, pasidalijo mintimis, kas ją įkvepia kurti, skaitė jūra, saule, viltimi, gimtuoju miestu dvelkiančius ketureilius. Loretos poezija skelbia žinią, kad žmogus – unikali būtybė, net juodžiausioje naktyje gebanti įžvelgti šviesą, net ir pilkiausioje kasdienybėje pastebinti Gyvenimo akimirkos grožį.